Malda Aušros vartų Marijai
O mano Motina, Švenčiausioji Mergele Marija, aš visiškai atsiduodu Tavo malonei ir neapsakomam Gailestingumui šiandien ir visados, o labiausiai mirties valandoje. Tau pavedu savo sielą ir kūną, visą viltį ir džiaugsmą, visas savo kančias ir nelaimes! Gyvenimą ir jo pabaigą į šventąsias Tavo rankas atiduodu, kad per Tavo nuopelnus visi mano darbai ir veiksmai būtų sutvarkyti ir sutaikyti pagal Tavo šventą norą ir mieliausiojo Tavo Sūnaus valią! Amen.
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja, mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji. Mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, su savo Sūnumi mus sutaikink, savo Sūnui mus paveski, savo Sūnui mus atiduoki. (Tai yra pati seniausia žinoma malda (himnas) Marijai. Šis himnas buvo rastas III a. (apie 250 m.) Koptų ortodoksų Kalėdų liturgijoje).
Šv. Faustinos malda
Kiekvienu savosios būties kvėpsmu, kiekvienu savo Širdies dūžiu, kiekvienu kraujo, tekančio mano gyslomis, pulsavimu trokštu aukštinti Tavo, Švenčiausioji Trejybe, gailestingumą. Trokštu visiškai persikeisti į Tavąjį gailestingumą ir tapti gyvu Tavo, Viešpatie, atspindžiu; tegul esminė Tavo dieviška savybė - neišmatuojamas gailestingumas - per mano sielą ir širdį pasiekia artimą. Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gailestingos, kad niekuomet nieko neįtarinėčiau ir neteisčiau pagal išorę, bet įžvelgčiau artimo sielos grožį ir jam padėčiau. Padėk man, Viešpatie, kad mano klausa būtų gailestinga, atidi artimo poreikiams, neabejinga jo skausmams ir aimanoms. Padėk man, Viešpatie, kad mano kalba būtų gailestinga, kad niekuomet blogai nešnekėčiau apie artimą, bet kiekvienam atrasčiau paguodos ir atleidimo žodį. Padėk man, Viešpatie, kad mano rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams, kad aš mokėčiau daryti gera artimui, pati imdamasi sunkiausių ir nemaloniausių darbų. Padėk man, Viešpatie, kad mano kojos būtų gailestingos, kad įveikdama savąjį nuovargį galėčiau skubėti padėti artimui. Tikrasis mano poilsis tebūnie paslaugumas artimui. Padėk man, Viešpatie, kad mano širdis būtų gailestinga, kad būčiau jautri visoms artimo kančioms. Niekam neužversiu savo širdies. Nuoširdžiai bendrausiu net su tais, kuriuos žinau piktnaudžiaujant mano gerumu. Nuslopinsiu savo skausmą ir užsidarysiu gailestingiausioje Jėzaus Širdyje. O mano Viešpatie, tegul manyje pasilieka Tavo gailestingumas. Tu mane ragini būti gailestingą trejopai. Pirmiausia - gailestingu veiksmu, kad ir koks jis būtų. Antra - gailestingu žodžiu; jeigu negaliu padėti veiksmu, padėsiu žodžiu. Trečias dalykas yra malda. Jeigu negalėsiu parodyti gailestingumo nei veiksmu, nei žodžiu, visada galėsiu malda, nes malda siekia ten, kur aš pati nepasiekiu. O mano Jėzau, perkeisk mane į Save, nes Tu viską gali. Amen.