Žygio centras – šv. Mišios, taip pat meldžiamasi kitomis tradicinėmis Bažnyčios maldomis – kalbamas Rožinis, Gailestingumo vainikėlis, Marijos valandos, vyksta adoracija, Atgailos ir susitaikinimo sakramento šventimas (kelyje ir adoracijos metu), šlovinimas giesmėmis, Akatistas Marijos garbei. Piligrimystės metu vyksta konferencijos (einant arba bažnyčioje).
Piligriminio žygio iš Eišiškių į Aušros Vartus pradininkai buvo Vilniaus krašto ir iš Lenkijos į Lietuvą tarnauti atvykę kunigai. Jie matė, kad Lietuvos laukia permainos ir 1990 metais šalis atgavo religinę laisvę. Niekas nebedraudė eiti keliais su kryžiumi, melstis ir giedoti. Netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo iš minios tikinčių drąsuolių kilo didelė grupė piligrimų, o žygis tapo tradicinis. Žygyje iš pradžių dalyvaudavo kelios didelės maldininkų grupės. Šiandien žygiuoja viena grupė – apie 150 žmonių, daugiausia jaunimo ir šeimų. Žygis ypatingas tuo, kad jame eina visos tikinčiųjų kartos, o tai yra šeimyniškumo patirtis. Žygyje ypatingai kviečiame dalyvauti jaunimą ir šeimas. Kviečiame prašyti ir priimti Dievo gailestingumą tuos, kurie ieško savo pašaukimo, išgyvena tikėjimo ar gyvenimo krizę, išgyvena priklausomybės naštą ar ligą.
Žygyje dalyvauja kunigai, vienuolės, katechetai, tėvai ir gausiausiai – jaunimas.